hug

Dabar sėdžiu savo maiše ir vis galvoju apie antradienį. tai buvo nuostabi diena ir galvodama apie ją šypsausi. dabar galvoju apie ją ir man suspaudžia širdį, skauda akis ir kaupiasi ašaros. pažiūriu į lango pusę ir į apkrautą stalą, tada prisimenu jos laišką, kurį tuoj pat užsimanau perskaityti. viskas galutinai pratrūkau, o ko. kodėl negaliu būti kaip šaltakraujė žudikė ir į nieką nekreipti dėmesio. būtų paprasčiausia išeitis iš visų ašarų. niekada neverkčiau ir niekada neskaudėtų. o dabar reikėtų jos, kad ji nuramintų kaip tada, patartų ir neleistų eiti namo kol galutinai nusiraminsiu. ech, vėl suskausta širdutė ir vis žinau, kad jai rūpiu ir esu kažkas, o ji man viskas. kaip noriu dabar ją apkabinti ir išvažiuoti su ja į pasaulio kraštą, kur gera ir nėra liūdesio. o pasaulio kraštas.

Psichologai teigia, kad mums reikia apsikabinti keturis kartus, per dieną, kad palaikytume gyvybę, aštuonis - kad gyventume, dvylika - kad augtume.