hug

Dabar sėdžiu savo maiše ir vis galvoju apie antradienį. tai buvo nuostabi diena ir galvodama apie ją šypsausi. dabar galvoju apie ją ir man suspaudžia širdį, skauda akis ir kaupiasi ašaros. pažiūriu į lango pusę ir į apkrautą stalą, tada prisimenu jos laišką, kurį tuoj pat užsimanau perskaityti. viskas galutinai pratrūkau, o ko. kodėl negaliu būti kaip šaltakraujė žudikė ir į nieką nekreipti dėmesio. būtų paprasčiausia išeitis iš visų ašarų. niekada neverkčiau ir niekada neskaudėtų. o dabar reikėtų jos, kad ji nuramintų kaip tada, patartų ir neleistų eiti namo kol galutinai nusiraminsiu. ech, vėl suskausta širdutė ir vis žinau, kad jai rūpiu ir esu kažkas, o ji man viskas. kaip noriu dabar ją apkabinti ir išvažiuoti su ja į pasaulio kraštą, kur gera ir nėra liūdesio. o pasaulio kraštas.

Psichologai teigia, kad mums reikia apsikabinti keturis kartus, per dieną, kad palaikytume gyvybę, aštuonis - kad gyventume, dvylika - kad augtume.

Prašau

Žmonės, kreipiuosi į jus. Būkit geri, padėkit man. Padarykit ką nors dėl manęs.. Prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau, prašau.Nupieškit piešinuką ar sukurkit dainą, suvelkit vilną ar tiesiog apkabinkit..

Padarykit tai dėl manęs, prašau.

Kažkas

sėdžiu parėmus galvą ir galvoju. galvoju ir nieko nesugalvoju. rimtai. tikiu, šiandien buvo gerai, bet man kažkodėl liūdna. gal todėl, kad padariau tai ko nereikėjo. gal todėl, nes ji manęs šiandien neapkabino ir vistiek. šypsotis neišeina. šiaip noriu, kad viskas pasikeistų ir vėl grįžtų šypsena, kad vėl džiaugčiausi gyvenimu. och, o aš ją vis vien myliū. ir kodėl pavargau gyventi? kodėl noriu verkti? kodėl nieko nebenoriu? noriu rėkti.

o aš pasiilgau vasaros ir tikrosios jos.

pasiilgau jos šilumos.

Laiškas be adresato

Žinai, nežinau ką čia veikiu ir ko rašau nepaskyrus Tau. Tiesa Tu skaitydama suprasi, kad čia Tau, juk kam aš daugiau galėčiau rašyt, jei ne Tau, juk Tu nuostabiausias žmogutis, galintis pagelbėti be žodžių... ;>

Ir štai norėčiau padėkoti, už tą žinutę, kurią perskaičiau per vėlai ir dėl to likau be kažkiek plaukų. Praleidau šansą, kuris negrįš... Bet ar aš apie Tai...

Gyvenimas bėga, kaip bėgo tik meilė Tau stiprėja... Ak kaip mielaaa... Negi ne tiesa? ...

Ir kaip norėčiau, jei galėčiau, atsukti laiką atgal, apkabinti, priglausti... Ak kaip norėčiau..

Tie žodžiai - , leido man suprasti, kad moku kalbėti dviem būdais - iš gerklės ir iš širdies... Šiandien kalbėjau iš širdies.

Bet ką aš čia, argi kam įdomu?

Ačiūūū, kad teiki man vilčiūūū. <3

Pradžios pabaiga

atrodo nieko nebuvo, o buvo daugiau nei namo pamatai, buvo juoko, skausmo, nusivylimų, šypsenos... galima vardint ir vardint... o kokie nutikimai ;> ... ir sakykit ką norit - buvo verta. buvo verta tikėt, buvo verta mylėt, nusivilt, atsimerkt...

ir jei kas paklaustų ko man suteikė šie metai, atsakyčiau - jie man suteikė proto, jėgų, silpnumo, pastabumo ir paprastumo. tik nereikia pradėti galvoti apie blogus dalykus... pagalvosim vėliau. ir šiaip...

noriu padėkoti žmogiukams, kurie buvo, leido suprast ir padėjo tikėt. ačiū, kad dėl jūsų liejau ašaras ir, kad dėl jūsų juokiausi. ačiū, kad klausėtės mano sapaliojimų ir skundų, kad atleidot ir palaikėt, kad skaudinot ir pamaloninot širdutę, ašiūūūū.

Su Ja

Atrodo turėčiau pykti ant mamos, kad kalbėjo ką nereikia, atrodo turėčiau pykti ant Joos, kad mane prikėlė, bet jei viso to nebūtų buvę, nebūtų buvę ir dienos.

Ėjom mieste vis lijo, lijo. Sutikom valytoją vis kartojančią - niko nėra, niko nėra, šęšta, šęšta, tėtis, pinigai, dailūs karoliukai ir vis lyja, lyja... Bobutė stotelėje vinuoliktą, eynat mokyklą?, supranti rusky? polsky? mokyklą?, jūs vinuoliktą?.. Ir vis lyja, lyja...

Išlipus prie namų nelyja, oj nelyja.. Bėgti sniegu į kalną? juokinga ;>

Imbierinė arbata, kūčiukai, fotoaparatas, iškeltos kojos, brolis..

Ačiūūū už nuoooostabiąąą dieną, ašiūūūūūūū.

Su Ja visada gera dviese,

net lietuj lyjant,

su Ja visada gera

ir saulutei šviečiant.

Ar gali kas būti geriau?

Myliūū

Jie - debesys

Jie

Jie tave nugalės.
Kas tie jie? Šito niekas nežino.
Trys beržai iš eilės
Šitą alkaną žiemą pražilo.

Jie ateina čionai.
Kas tie jie? Ar privalo ateiti?
Trys melsvi slibinai,
Sako, vakar saulėlydy skraidė.

Jie tave nužudys.
Kas tie jie? Aušta rūškanas rytas.
Bet negieda gaidys.
Ir kalėjimas jau pastatytas.

Strielkūnas, Jonas.